1933 metų lapkričio 1 dieną buvo išduotas leidimas Ežerėčio pradinei mokyklai atidaryti. Ją atidaryti ir remti pasižadėjo Kauno miesto savivaldybė. Pirmajam mokytojui J.Paulauskui prašant, mokyklai skirta 200 litų, už kuriuos nupirkta inventoriaus ir dažų mokyklos remontui. Pastatas buvo remontuojamas dvi savaites. Mokslas prasidėjo gruodžio 6d., mokėsi 30 mokinių: 11 berniukų ir 19 mergaičių.
Dokumentas, liudijantis apie pirmąsias Ežerėčio pradinės mokyklos gyvavimo dienas 1933m. lapkričio mėnesį
Netrukus gauta 15 mokyklinių suolų, bet neturėta jokių mokymo priemonių, vadovėlių. Mokiniai mokyklą lankė prastai, patalpos buvo tamsios ir šaltos, lubos kiauros, per sienas matėsi laukas. 1934 metais už gautus 200 litų padarytas remontas. Pirmuoju mokyklos vedėju buvo J.Paulauskas, vėliau – V.Plečkaitis. Egzaminuojamieji dalykai buvo šie: tikyba, lietuvių kalba, skaičiavimas, istorija, geografija, gamta ir higiena.
Pirmoji pradinė mokykla 1933m.
1933 – 1939m. pradinėje mokykloje vykdavo įvairūs minėjimai bei šventės: V.Kudirkos, A.Smetonos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės dienos, Klaipėdos atvadavimo, Vasario 16 – osios, medelių sodinimo, Kario diena, Blaivybės savaitės, sporto šventės. Veikė skautų, Raudonojo kryžiaus, Jaunųjų ūkininkų būreliai, renkamos aukos Lietuvos Ginklų Fondui, Klaipėdos krašto pradinių klasių mokiniams, kalėdinės dovanos, nuolat šelpiami neturtingi vaikai. 1938 m. mokytojos K.Vareikienės prašymu gauta Lietuvos vėliava bei žemėlapis. Prenumeruojami žurnalai: „Karys“ ir „Skautų Aidas“. 1939 m. gruodžio 2d. mokykla uždaroma ir pradeda veikti tik 1940 m. lapkričio mėnesį.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940 m. birželis – 1941 m. birželis) mokykla perkeliama į didesnį pastatą – baraką, nes padidėjo besimokančiųjų skaičius. Mokykloje uždraudžiama giedoti tautišką giesmę, mokytojai kviečiami į ideologinius kursus, įtraukiami į rinkiminę propagandą, minimos Gegužės Pirmosios, Raudonosios Armijos šventė, V.Lenino mirties metinės, suaugusiems mokykloje organizuojami rusų-lietuvių kalbų kursai, kuriuos vedė mokytojas B.Knyva. Numatoma atlikti mokyklos remontą, iš Liaudies švietimo skyriaus reikalaujama 15 suolų, 1 stalo, 1 kėdes, 1 vandens bako, 1 puoduko, 1 kabyklos. Mokykla turi radijo aparatą. Ketvirtose – šeštose klasėse įvedamas privalomas mokslas, panaikinama semestrinio mokymo sistema. Labai gerai mokosi 50%, blogai 7,1% moksleivių, o 9 mokiniai mokyklos nelanko visai. Mokyklos inciatyva 1941m. gegužės mėnesį gyvenvietėje sodinami medeliai.
Mokykla II pasaulinio karo laikotarpiu.
Vokiečiams okupavus Lietuvą (1941 m. birželis – 1944 m. liepa), Ežerėlio mokykloje mokslas prasideda atvykus mokytojui K.Svilainiui, 1942 metų pradžioje. Mokėsi 53 mokiniai, stipriau pradėta rūpintis malkomis, malkų sandėlio, langų ir lubų remontu, vadovėlių ir rašymo priemonių įsigijimu.
1942 m. spalio mėnesį skiriama 10 reichsmarkių internuotiems vaikams, sudaromi sąrašai neturtingų vaikų, kuriems reikalinga pašalpa, avalynė. 1942 – 1943 m. į I – IV skyrius užregistruota 64 mokiniai, o lankė tik 34. Labai pablogėjo pažymiai iš lietuvių kalbos. Mokėsi lietuvių, lenkų, rusų, net vienas gruzinų tautybės mokinys. 1943 m. spalio 5 d. pradėti nauji mokslo metai ir mokyklą pradėjo 35 mokiniai (25 lietuviai ir 10 rusų). 1944 m. pradžioje, išvykus mokytojai Paužaitei, mokslo procesas sustojo ir atsinaujino tik spalio mėnesį.
Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje (nuo 1944 m.liepos) mokyklą pasiekė švietimo skyriaus raštai, reikalaujantys švaros, žinių, didžiosios spalio revoliucijos minėjimų, bibliotekos knygų registravimo. Mokymo procecas suaktyvėja nuo 1946 m. rugsėjo mėnesio.
Pastatas, kuriame nuo 1946 m. veikė pradinė mokykla (vėliau čia buvo bendrabutis, o dabar toje vietoje siuvykla).
Veikė 2 komplektai su 37 mokinais. Tame tarpe buvo 11 pionierių. Darbas vyko dviem pamainom. Lietuvių kalbą dėstė mokytojas Vitonis Juškevičius, rusų kalbą Jegorova, o mokyklos bibliotekoje buvo 30 knygų. Spalio mėnesį atidaroma pradinė mokykla su dėstomąja rusų kalba. Joje mokosi 16 mokinių, juos moko mokytoja Tolstikova. Namas kuriame buvo mokykla priklausė Kuro vadybai. Jis perduotas mokyklos reikmem pagal 1947 m. rugsėjo 27 dienos raštą, taipogi iš Papiškių klubo – skaityklos perimtas turtas.
Ežerėlio durpių įmonė pradeda šefuoti mokyklą. Pradėtas vykdyti visuotinio privalomojo mokymo įstatymas. Mokinių vis daugėjo 1947 – 1948 m. buvo 50, o 1951 – 1952 m. mokykloje mokinių jau 119. Dirbama dviejuose nuomojamuose namuose dviem pamainom, tuo laikotarpiu Ežerėčio mokykla turėjo net 10 mokytojų.
1953 metais rudenį Ežerėčio pradinė mokykla pavadinama Ežerėlio septynmete mokykla. Devyniose klasėse mokėsi 175 mokiniai ir tuo metu dirbo 8 mokytojai. 1950 – 1958 metais Ežerėlio gyvenvietė plečiasi iš rytų į vakarus, vyksta didelės statybos, pastatoma apie 40 gyvenamųjų namų, parduotuvė, elektros pastotė, ambulatorija, pirtis – skalbykla, valgykla, ligoninė, klubas, vandentiekio kanalizacija, platinamas geležinkelis Ežerėlis – Kaunas. Tuo pačiu 1953 m. pradėta ir naujos Ežerėlio mokyklos statyba. Mokykla jau statoma mūrinė, dviejų aukštų, 280 vietų, 8 klasių ir 2 kambarių. Ji statoma Ežerėlio durpių įmonės lėšomis. Tai kainavo 755 rublius. Mokykla savo duris atvėrė 1954 m. rugsėjo 1 dieną. Įvedė tradiciją: Rugsėjo 1 – osios šventę švęsti prieš mokyklos skverą ir pirmokus apdovanoti rašymo priemonėmis – ši tradicija išlikusi iki dabar. 1954 m. mokslo metus pradėjo 203 mokiniai. Pirmoje klasėje mokėsi 32, o septintoje 25 mokiniai.
Ežerėlio septynmetė mokykla 1955 m.
Nuo 1955 m. rugsėjo mėnesio mokykla pradedama vadinti vidurine. Mokyklai vadovavo J. Stankevičius. Vieni pirmųjų vidurinės mokyklos mokytojų buvo J.Kriuglienė, J.Damijonaitis, A.Lukoševičius, L.Macijauskienė, A.Vaičiūnienė, A.Paškevičienė, A.Lukoševičienė. Ežerėlio mokykloje veikė įvairūs būreliai: „Jaunųjų technikų“, „Foto“, „Literatų“, „Raudonojo kryžiaus“, leidžiamas satyrinis sienlaikraštis „Spyglys“, veikė spaliukų, pionierių ir komjaunuolių organizacijos. Mokykla turėjo bendrabutį bei 0,04 ha bandomąjį sklypą. 1958 metais vidurinę mokyklą baigė primoji penkiolikos abiturientų laida (auklėtoja G.Damijonaitienė). 1958 – 1959 m. mokyklai vadovavo Jonas Barcys ir tuomet mokėsi jau 320 mokinių. Pamokos taip pat vyko dviem pamainom. Bibliotekoje buvo 2189 knygos. 1959 metų rudenį, mokiniai gyvenvietėje pasodino 1000 liepaičių. Mokykloje pradėjo veikti vakarinė dešimta klasė. 1963 metais direktorių Leoną Narkevičių pakeitė Andrius Vasiliauskas.
Rugsėjo pirmosios šventė mokyklos kieme 1960 m.
Mokykloje organizuotas gamybinis mokymas, įgyvendintas privalomas visuotinis aštuonmetis mokymas. Mokytojų kolektyvas paruošė spektaklį, pradėta rūpintis kraštotyros darbu. 1965 m. pasidarius ankšta pagrindiniame mokyklos pastate nuspręsta statyti priestatą, kuriame buvo 12 klasių ir erdvus vestbiulis.
Mokyklos bendrabutis persikėlė į buvusios pradinės mokyklos patalpas, o 1980 m. pastatytas naujas bendrabutis, veikęs iki 1993 m. Kurį laiką čia buvo 2 pradinės klasės bei vakarinė mokykla. Gavusi naują pastatą, mokykla pagražėjo. Mokyklos teritorijoje buvo nugriautos tvoros, sutvarkytos gyvatvorės, išasfaltuoti takeliai.
1967 m. lapkričio 21 d. įvyko Ežerėlio vidurinės mokyklos muziejaus atidarymas. Muziejuje buvo virš tūkstančio eksponatų, kuriuos sutvarkė ir aprašė kraštotyros būrelio nariai, vadovaujami mokytojos E.Gurskienės ir direktoriaus pavaduotojo P.Šabasevičiaus. Nuo 1980 m. vadovavo geografijos mokytoja R.Gudaitienė.
Ežerėlio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus.
1969 – 1970 mokslo metais devyniolikoje klasių mokėsi 574 mokiniai. Mokyklos direktorius buvo A.Gurskas. Iš 33 tuo metu dirbančių mokytojų 17 buvo su aukštuoju išsilavinimu. Mokomajame – auklėjamajame darbe neblogų rezultatų pasiekė mokytojai: A.Vaičiūnienė, B.Reipienė, J.Dzidolikas, O.Jokužienė, E.Gurskienė, K.Tamulaitytė, G.Damijonaitienė, A.Lukoševičienė, J.Kriuglienė.
1971 m. po mokyklos rekonstrukcijos iškilo pagrindinio pastato trečias aukštas. Tuo metu mokytojo P.Vaičiūno pastangomis įruoštos dirbtuvės, o kitais metais chemijos kabinetas. Nuo 1972 m. pradėta dirbti viena pamaina, įvesta kabinetinė sistema. Taip pat pradėta statyti sporto salė, kur mokytojo A.Lukoševičiaus inciatyva turėjo vykti kūno kultūros pamokos. 1973 m. baigtas įrengti karinio parengimo kabinetas. Šiais metais mokykla užėmė pirmą vietą Kauno rajone ir buvo apdovanotą pereinamąją raudonąja vėliava. 1973 metais mokyklos direktoriumi paskiriamas Leonidas Čerkasovas. Dirba 36 mokytojai.
Įgyvendinamas visuotinis (11 klasių) mokymas. 1975 m. rajoninėje kabinetų apžiūroje prizinės vietos teko 50% visų mokyklos kabinetų. Stiprėjo mokyklos materialinė bazė. 1974 – 1975 mokslo metais pagaliau pradėta eksploatuoti sporto salė, estetiškai sutvarkytas mokyklos kiemas. Veikė kraštotyros, sporto, meno saviveiklos būreliai, spaliukų ir pionierių chorai. Vasarą organizuojamos darbo ir poilsio stovyklos. Veikė prailgintos darbo dienos grupės. Organizuojamas tolėliau gyvenančių mokinių pavežėjimas į mokyklą ir atgal, visi aprūpinami nemokamais vadovėliais, skiriamas nemokamas maitinimas. 1977 – 1978 m. primą kartą mokyklos istorijoje mokinių pažangumas buvo 100%. Pagausėjo komjaunuolių – jų buvo 115. Jie savo veiklą organizavo sektoriais: Organizacinis, Politinis – idėjinis, Sporto, Pažangumo, Darbo su pionieriais, Dzeržinskiečių, „Spyglys“, Karinis, Darbo. Buvo leidžiami sienlaikraščiai „Planetos pulsas“, „Prožektorius“. Vyko jau ir „Šimtadienio“ šventė, teminiai ir būrelių vakarai, LIK-ai, sveikatingumo dienos ant Gairiakalnio kalvos.
Ežerėlio tautinių šokių kolektyvas.
Nuo 1982 metų mokyklai pradeda vadovauti dabartinė jos direktorė Elena Mieliauskienė. 1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui kilo ir kėlėsi visa Lietuva. Ir mūsų mokykloje prasidėjo permainos. Daug dėmesio buvo skiriama tautiniam auklėjimui, dorovingumui, lietuviškų papročių ugdymui. Pasikeitė ir pagražėjo daugelis kabinetų. Ežerėlio vidurinę mokyklą baigė virš 1500 mokinių (48 abiturientų laidos). Aukso medaliais apdovanota 10 mokinių. 2000 m. mokyklai buvo duotas leidimas atidaryti pirmąją realinio ir humanitarinio profilio klasę. Dauguma abiturientų įstoja mokytis į aukštąsias mokyklas ir sėkmingai siekia žinių ir populiarių profesijų. Paskutiniaisiais metais mokykla stengiasi sudaryti kuo didesnes galimybes mokiniams pasirinkti norimus mokytis pasirinktus dalykus norimu lygiu. Daug mokinių renkasi ir gerai išlaiko valstybinius egzaminus.
Ežerėlio vidurinė mokykla dabar.
Mokyklos mokinių tevai – aktyvi bendruomenės dalis: mielai dalyvauja mokyklos tarybos veikloje, atestacinės komisijos darbe, dalyvauja su vaikais mokyklos renginiuose, eskursijose. Mokiniai stipriai pasižymi sporte, sėkmingai dalyvauja konkursuose, olimpiadose, tapdami laureatais ir prizininkais ne tik rajone, bet ir už šalies ribų. Šokių kolektyvai šoko Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse.
Mokyklos vizija: mokykla, besivadovaujanti demokratiniais principais, teikianti išsilavinimą atitinkantį laiko dvasią, ugdanti kūrybišką asmenybę, sugebančią integruotis į visuomenę .Joje mokiniai pilnai save realizuoja, patenkindami savo egzistencinius, saugumo ir saviraiškos poreikius. Mokyklos mokytojai tik su aukštuoju pedagoginiu išsilavinimu, kūrybingi, kompetentingi, atestuoti, siekiantys tobulėti.
Įgyvendindami mokyklos viziją akcentuojame, kad šiandieninei valstybei reikia ne tik išsilavinusio, bet ir gero žmogaus, todėl daug dėmesio skiriame mokyklos bendruomenės vidinei kultūrai: dvasingumui ir pilietiškumui ugdyti, turtingai popamokinei veiklai plėtoti. Tradicinėmis tapo Kalėdų, Atvelykio, Užgavėnių, Etnokultūros, Tarptautinės Mokytojo dienos šventės, vyksta dalykų savaitės, „Temidės“ konkursas. Nuolat organizuojamos kelionės, eskursijos, sporto varžybos, Veikia dailės studija, choras, mokyklos ansamblis, šokių kolektyvas, ypač mėgstamas krepšinis.
Mokyklos bibliotekos fondą sudaro apie 15 000 vienetų leidinių, atnaujintas vadovėlių fondas. Sukauptas CD, vaizdokasečių fondas. Biblioteka dalyvauja kultūrinėje mokyklos veikloje, teikia informacines paslaugas, organizuoja literatūrines parodas, popietes, piešinių parodas, minint žymius rašytojus bei atmintinas datas, vykdo projektinį darbą, bendradarbiauja su kitomis bibliotekomis. Veikia du informatikos kabinetai, kuriuose kompiuteriai pajungti prie interneto. 2006 m. pradėta sporto salės renovacija.
Didelė grėsmė mokyklai yra mažėjantis mokinių kiekis, mokyklos aplinkos finansavimo stoka, didėjanti konkurencija tarp zonos mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimų kaita ir gausa, nepagrįstų reikalavimų mokyklai kėlimas, asocialių, socialiai remtinų šeimų didėjimas, vakarietiškos kultūros neigiama įtaka, atskirų mokomųjų dalykų programų nesubalansavimas, grėsmė paskęsti popierizmo jūroje, grėsmė pertvarkant mokyklų tinklą rajone – tapti pagrindine mokykla.
